Continue

Gyvenime būna epizodų, kai jūra iki kelių, būna - kai jūra iki kaklo, būna - kai nebežinai kur krantas, ir kuo labiau stengies eiti jo link - tuo labiau traukia atgal į jūra.

Mėgstu sakyti, kad visada opciju yra daug, mes tik nesivarginam apie jas pagalvoti. Bet kartais lieka tik dvi - plaukti arba skęsti. Bet taip atrodo tik tiems, kas žiūri iš šalies. Kai skęsti pats, opcija tik viena - plaukti. Moki, nemoki, niekam nerūpi.

Šiam kartui trumpai - biški buvo kūrybinė krizė. Po to buvo ne biški. Laukiau, kol įkvėpimas grįš, bet belaukiant ir numirt galima. Tai nelaukiam, atveriam naujas duris.

Beje, esu dukart skendęs vaikystėj. Skendęs taip, kad atsimenu ir po 30 metų. Plaukti išmokau vėlai. Šiaip jau - visko ko išmokau, išmokau vėlai. Dar labai daug neišmokau.

Substackas - taip. Bus. Gyvuos. Nebeužsiimsiu tokiom nesamonėm, kaip kelimais kasdien. Kelsiu kartą per savaitę. Jeigu įkelsiu ką nors dažniau - bus bonusas. Ne tik Jums, man irgi, šiaip man patinka šita veikla. Kol nesugalvoju, kad reikia kasdien kažką įkelt.

Ir tikrai daugiau rašysiu. Norėsit skaityt - skaitysit - norėsit pasigrožėt fotkėm - skaitymas nėra privalomas. Aš po šiai dienai pradžiai knyga perverčiu ieškodamas paveikslėlių.

Paprastai kažką pasakau apie fotosesiją. Kodėl šachmatuose Karalienė yra svarbiausia figura? Nes šachmatų lenta kaip virtuvės plytelės.

Pašnekėjau čia truputį apie vieną, truputį apie kitą, truputį apie nieką. Leiskit įsivažiuot. Bus tik geriau. Už tai ir nuotraukas pasirinkau ne pačias geriausias. Bus.